foje

TAMSOJE

kodėl šunys nemiega nakčia

ARBATA

ar tu atsimeni laikus
visas beprotiškas naktis
mūsų negimusius vaikus
aš vis dar matau jų akis

tai buvo keisti keisti laikai
kai mes vis dar žudėme save
ir mūsų begęstantys veidai
atsispindėdavo lange

dabar ant stalo prieš mane
tiktai atšalus arbata
o rankos tyliai uždengia akis
aš noriu būt kažkur toli
nes jeigu liksiu praeity
galiu ir vėl pradėt kartot klaidas

ilga kaip šimtmečiai diena
ilgai bus chaoso pilna
vienatvė tūno visuomet
kažkur arti prie kūno bet

nebūna amžinas ruduo
ir aš tikiu kažkiek dar tuo
silpna pulsuojanti šviesa
tamsaus koridoriaus gale

LAUŽAI

kiek laužų kiek laužų
kibirkščiuoja aplink
prie laužų prie beržų
tu mane prisimink

tarp laužų tarp beržų
tu mane prisimink
prie kiekvieno buvau
pasedėjęs kadais

su draugais dainavau
ir mąsčiau su draugais
nuo kiekvieno širdy
kibirkštėlę nešu

o mane ar girdi
prie laužų prie beržų
o mane ar girdi

nesakyk kad toli
nesakyk pamiršai
jeigu aš pakely
jei liepsnoja laužai

o manęs ar klausais
ties ugnelės žara
aš likau su visais
nors manęs čia nėra

pasislinktumei tu
tai prisėsčiau šalia
aš ir vėl išeinu
su pušies šakele

BET

bet šis pasaulis per daug jau liūdnas
kad aš mokėčiau šypsotis gražiai
tik šis pasaulis per daug jau piktas
kad aš galėčiau prajuokint tave

raudonos spalvos atskiedžia juodą
pasaulio tvanas ir amžinoji šviesa
ar tu sapnuoji tai kartais naktį
ar tu jauti tai giliai viduje

mano gyvenimo erdvės aplenkia
industrinio liūdesio miestus
bet kartais kai įvykių eigai pakeisti
tereikia tik meilės aš trokštu
ištrūkti į laisvę

tu kartais klausi kodėl aš keistas
kodėl aš noriu kažko daugiau
ir mano žodžiai nereiškia nieko
jei tavo akys užmerktos man

VIENĄ KARTĄ PARYŽIUJE

tavo nekaltybė man atvėrė vėl akis į saulę
tavo nekaltybė lyg lietus išplovė užterštas mintis
tavo nekaltybė šį pasaulį man parodė vėl iš naujo
tavo nekaltybė atidarė užsitrenkusias duris

vieną kartą paryžiuj
svaičiojau apie tave
vieną kartą paryžiuj
rytui nušvitus lange

tu sugriovei viską ir po to vėl viską pastatei iš naujo
tu keistai tylėjai taip keistai kad net prakalbinai mane
tavo nekaltybė įsiliejo ir užvaldė mano kraują
tavo nekaltybė tartum šėlstanti palaima pragare

SAVO PATIES AUKA

vėl tavo rankose akmuo
tu nori mesti jį į mane
neatvėsins tavęs vanduo
man sako pyktis tavo veide

ir begalinis liūdesys
ir šio pasaulio pabaiga
aš nieko kito nematau tavo akyse

savo veiklos auka
savo ligos auka
savo sapnų auka
savo paties auka

kuo pinigų delne daugiau
tuo galvoje minčių mažiau
ir jei turi nors kiek draugų
ar jie tikri ar tik dėl pinigų

ir apgaulingas blizgesys
ir nupirktų daiktų našta
aš nieko kito nematau tavo akyse

SUGRĮŽK

aš viską viską užmiršau
ir viską tau senai atleidau
sugrįžk sugrįžk vardu pašauk
tu vėl gyvensi manyje

o jeigu ne o jeigu ne
tai susitikime per klaidą
aš viską viską užmiršau
ir viską tau senai atleidau

o aš taip myliu o aš taip myliu
prieš šitą jausmą meilė
aidas tolimo griaustinio

įsiliepsnojęs ilgesys
širdies išdegino kraštelį
ir ašara lyg debesis
nuplovė nuoskaudos šešėlį

aš taip myliu aš taip myliu
rodos ir tavy galiu
uždegt didžiulę jausmo ugnį
tik ta bedugnė ta bedugnė

I REMEMBER

I remember my childhood witch comes back to me
I remember thats funny incredible days
I remember I have a couple things to believe
I remember I trusted what people say

What did I really forget
Can't remember quite dry

I remember my schoolyears, my very first kiss
When I took guitar, when I broke my first string
I remember my girlfriend who I really miss
I remember that day when I started to sing

I'll never forger those people I've met
I'll never forget those countries I've saw
I'll never forget that we worried they said
I remember where I was five minutes ago

KRANTAS

pučia pučia jūrų vėjas
neša neša mano laivą
mano viltį neša neša
supa supa juodos bangos
glosto mažą mano laivą
blaško blaško mano sapną

lekia lekia mano laivas
skuba skuba ten kur krantas
ten kur baigias juodos bangos
skuba skuba ten kur smėlis
ten kur žmonės ten kur gėlės
ten kur saulė žemę šildo

kur pasisuksi naktis
apgaubia tavo akis
apgaubia tavo viltis širdy
tu jos klasta netikėk
tikslą kaip žvaigždę turėk
baigsis audra ir nušvis tavo veidas

galbūt nėra mano kranto
tiktai vėjas juodos bangos
galbūt krantas mano sapnas
kas tik būtų atiduosiu
visą jėgą savo laivui
ir pasieksiu smėlio krantą